Sąnarių skausmas: priežastys, simptomai, gydymas

Stipraus sąnarių skausmo priežastys. Ką daryti, jei skauda sąnarius.

Sąnarių skausmas

Sąnarių skausmas (arba kaip kitaip vadinamas – artralgija) yra svarbus simptomas diagnozuojant daugelį ligų. Ji pirmoji sako, kad kaulų sandūroje prasidėjo rimti pokyčiai. Sąnarių skausmą ne visada lydi patinimas, kreivumas, stiprus skausmas palpuojant ar paraudimas. Pacientas taip pat nesiskundžia dideliais didelių sąnarių mobilumo apribojimais. Pasitaiko ir taip, kad net rentgeno tyrimas neleidžia įžvelgti uždegimo požymių. Tačiau dėl to sąnarių skausmas netampa nekaltu simptomu: tai gali signalizuoti apie sunkius organinius pažeidimus ir net patologijas, nesusijusias su paties sąnario būkle.

Kaip rodo statistika, aštrūs rankų ir kojų sąnarių skausmai pradeda varginti kas antrą vyresnį nei 40-50 metų žmogų. Žmonėms, perkopusiems 70 metų ribą, raumenų ir kaulų sistemos ligos yra dar dažnesnės – 90 proc.

Sąnarių skausmo priežastys

Su amžiumi susiję pokyčiai

Galimos skausmo priežastys – su amžiumi susiję sąnarių pokyčiai: kremzlės audinys plonėja ir praranda elastingumą, o tai sukelia skausmą ir judesių sustingimą. Taip pat vis mažiau gaminasi sinovinis skystis, kuris užpildo „kapsulę“ aplink kaulo jungtį ir sutepa sąnarį.

Dėl to sąnariniai paviršiai gali pradėti liestis, o sąnarys gali pradėti dilti. Be tinkamos kremzlės apsaugos ir palaikymo gali išsivystyti osteoartritas ir kitos ligos, kurios lydi ūmų skausmą. Su amžiumi susijusių sąnario pokyčių procesą apsunkina netinkama mityba, silpnas raumenų tonusas, ankstesnės traumos, sėslus gyvenimo būdas ar, atvirkščiai, per didelis fizinis aktyvumas. Pastebėtina, kad diskomfortas sąnariuose dėl amžiaus faktoriaus dažnai sustiprėja rudenį ir pavasarį.

Fizinis aktyvumas

Padidėjęs fizinis aktyvumas gali būti laikomas savarankiška priežastimi, dėl kurios net jauni žmonės gali jausti skausmus ar ūmius sąnarių skausmus. Intensyvios treniruotės ties galimybių riba ir sunkus fizinis darbas vienaip ar kitaip neigiamai veikia raumenų ir kaulų sistemą. Net ir nesant sužalojimo, per didelis stresas gali sukelti kraujotakos problemų sinovijoje, supančioje sąnarį. Dėl šios priežasties kremzlės audinys nustoja „maitinti“ ir tampa plonesnis be galimybės normaliai atsinaujinti.

Su šia problema dažnai susiduria profesionalūs sportininkai ir tam tikrų profesijų žmonės – statybininkai, kalnakasiai, mechanikai ir kt.

Ligos

Į sąnarius gali „nukentėti“ ir įvairios ligos. Taigi, sąnarių skausmas dažnai patvirtina, kad yra reumatinių procesų, kurių metu pažeidžiami jungiamieji kūno audiniai. Šiuo atveju skausmo sindromas yra ryškus ryte ir linkęs mažėti vakare. Didžiausią diskomfortą žmogus jaučia smulkiuose rankų ir pėdų sąnariuose. Rytais ligonis dažnai kenčia, nes negali iš karto atsikelti ir greitai paeiti – kūnas sustingęs.

Kai kuriems pacientams skauda sąnarius po uždegiminės raumenų ir kaulų sistemos ligos. Tokiu atveju tereikia palaukti, kol diskomfortas praeis savaime.

Jei skausmas paroksizminis, atsirado netikėtai, sustiprėjo per dieną ir tęsiasi kelias dienas, o didžiojo piršto skauda tik vieną sąnarį, galima įtarti podagrinį artritą, kurio metu sąnarių struktūrose kaupiasi šlapimo rūgšties kristalai.

Jei skausmas stiprėja labai lėtai, uždegiminis procesas palietė dubens sritį, kelius, simptomai sustiprėja dirbant fizinį darbą ir silpnėja naktį, tai spėjama diagnozė – „deformuojantis osteoartritas“.

Infekcinės ligos taip pat yra viena iš sąnarių skausmo priežasčių; pavyzdžiui, po žarnyno ligų žmogus gali patirti diskomfortą, kurio metu skauda visus kūno sąnarius. Judrumas juose išlieka, tačiau nemalonus simptomas trunka keletą dienų.

Jei žmogaus kūne yra lėtinių infekcijų kišenių, tai gali sukelti ir sąnarių skausmą.

Retesnių sąnarių skausmo priežasčių sąrašas yra ilgas ir apima:

• priklausomybė nuo oro sąlygų;
• apsinuodijimas sunkiaisiais metalais;
• ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas;
• poalerginės reakcijos;
• psichosomatiniai sutrikimai.

Sąnarių skausmo klasifikacija

Yra keletas sąnarių skausmo klasifikacijų. Pagal lokalizacijos kriterijų išskiriami:

• monoartralgija - šiuo atveju pažeidžiamas tik vienas sąnarys;
• oligoartralgija - tuo pačiu metu skauda skirtingus sąnarius, bet ne daugiau kaip keturis;
• poliartralgija – diskomfortas jaučiamas daugiau nei 4 kūno sąnariuose.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, patologija gali būti neuždegiminio ir uždegiminio pobūdžio. Použdegiminė artralgija ir pseudoartralgija skirstomos į atskiras grupes.

Sąnarių skausmas atsiranda įvairiomis aplinkybėmis. Pradinius skausmus žmogus jaučia pačioje judėjimo pradžioje – bandant pakeisti galūnių padėtį, atsistoti ar eiti kitu greičiu. Naktiniai skausmai atsiranda naktinio poilsio laikotarpiu, kai žmogus ilsisi. Toks diskomfortas dažnai sukelia miego sutrikimus ir labai pablogina gyvenimo kokybę. Nurodytas skausmas gali būti pastebimas tose srityse, kuriose iš tikrųjų nėra skausmingo nukrypimo nuo normalios būsenos. Taip pat yra mechaninių skausmų, atsirandančių atliekant tam tikrus pratimus ar veiklą arba po jų.

Be to, sąnarių skausmas yra įvairaus pobūdžio. Jie yra:

• nuobodu ir aštri;
• nuolatinis ir trumpalaikis;
• silpnas, vidutinio sunkumo ir intensyvus.

Ši klasifikacija iš esmės yra subjektyvi ir priklauso nuo individualių žmogaus kūno savybių.

Sąnarių skausmo diagnozė

Norint suprasti, kodėl skauda kojų ir rankų sąnarius, reikia kreiptis į gydytoją. Gydytojas pacientui skiria daugybę diagnostinių procedūrų. Pirmiausia atliekami laboratoriniai tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas. Leidžia aptikti nukrypimus, atsižvelgiant į sąnario pažeidimo pobūdį ir jo sunkumo laipsnį.
• Biocheminis kraujo tyrimas. Dėl sąnarių uždegimo jie žiūri į C reaktyviojo baltymo, fibrinogeno, bendro baltymo, seromukoido, difenilamino reakciją, taip pat kai kuriuos kitus rodiklius, patvirtinančius reumatinę diagnozę.

Be to, gali būti paskirti šie tyrimai:

• Radiografija. Tai privaloma esant skausmingiems sąnariams, nes be nuotraukų gydytojas negali atlikti diferencinės diagnozės ir įvertinti kaulų sistemos pažeidimo laipsnio;
• Kompiuterinė tomografija. Naudojamas tiriant sužeistų ar uždegiminių kaulų vietų vietą;
• Ultragarsinis tyrimas yra prieinamas diagnostikos metodas, detaliai aprašantis sąnarį ir gretimus audinius;
• Densitometrija. Papildomas diagnostikos tipas, parodantis, kiek kaulų tankis yra išsaugotas. Vartojama osteoporozei diagnozuoti;
• Artroskopija. Procedūros metu specialistas vizualiai apžiūri sąnario sandarą, jo sandarą, paima audinio mėginį iš norimos vietos; Radionuklidų (radioizotopų) skenavimas. Veiksmingas ankstyvose sąnarių ligų stadijose;
• Artrografija. Gydytojas į sąnarį suleidžia specialių kontrastinių medžiagų (kontrasto vartoti negalima). Pakeitus pradinį vaizdą, jis turi galimybę įvertinti paveiktų dalių buvimą sunkiai pasiekiamose jungties vietose.

Jei gydytojas mano, kad tai būtina, atliekama biopsija – diagnostinis ląstelių mėginių paėmimas iš pažeistos vietos.

Sąnarių skausmo gydymas

Artralgijos gydymas bus veiksmingas tik tuo atveju, jei gydytojai išsiaiškins simptomo priežastį ir nustatys, kokią ligą jis signalizuoja. Siekiant sumažinti uždegimą, pacientui gali būti paskirta:

• chondroprotektoriai – lėtina osteoartrito progresavimą, blokuoja tolesnį sąnario kremzlės irimą, mažina uždegimą; Gerai žinomo šios grupės vaisto pavyzdys yra vaistas, kurio sudėtyje yra gliukozamino ir chondroitino sulfato, komponentai aktyvina regeneracinius kremzlės procesus, dėl kurių skausmas palaipsniui išnyksta ir paciento būklė gerėja;
• nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – šalina skausmą, neleidžia plisti uždegiminėms reakcijoms, normalizuoja kūno temperatūrą;
• raumenų relaksantai – skirti sumažinti griaučių raumenų standumą;
• antibakteriniai vaistai - naudojami infekcinio pobūdžio artritui;
• vitaminų-mineralų kompleksai – vitaminai D, A, E, C, B grupė būtini normaliam sąnarių funkcionavimui ir greitam jų atsigavimui. Taip pat svarbu kalcis, magnis ir selenas;
• hormoniniai vaistai – steroidai – vartojami esant stipriam ir sunkiam uždegimui, esant neefektyviam gydymui nesteroidiniais vaistais.

Kartu su tablečių vartojimu, į raumenis ir į veną leidžiamais vaistais pacientui gali būti skiriami šildantys, analgetikai ir priešuždegiminiai tepalai ir kremai.

Jei skaudantis skausmas nepakeliamas, gali būti atlikta nervų blokada. Procedūros metu naudojami stiprūs vaistai, padedantys trumpam pamiršti skausmo simptomus.

Papildomi sąnarių skausmo gydymo metodai yra šie:

• fizinė terapija;
• masažas;
• manualinė terapija;
• mechanoterapija;
• sąnario trauka naudojant specialią įrangą;
• dieta.

Pacientui nurodomos fizioterapinės procedūros:

• šoko bangų terapija;
• lazerio terapija;
• fonoforezė;
• miostimuliacija;
• magnetoterapija ir kt.

Vaistas, kurio sudėtyje yra gliukozamino ir chondroitino sulfato nuo sąnarių skausmo

Vaistų, kurių sudėtyje yra gliukozamino ir chondroitino sulfato, linija buvo sukurta specialiai sąnarių sveikatos problemoms spręsti.

Vaistai, kurių sudėtyje yra gliukozamino ir chondroitino sulfato, priklauso chondroprotektorių grupei, tai yra vaistai, užkertantys kelią kremzlinio audinio sunaikinimui sąnariuose, kurie gali būti susiję su su amžiumi susijusiais pokyčiais ir padidėjusiu fiziniu aktyvumu, taip pat dėl daugelio kitų priežasčių. Chondroprotektoriai padeda atstatyti sąnarius, malšina uždegimą ir skausmą bei užkerta kelią tolesniam ligos vystymuisi. Vaistų linija, kurią sudaro gliukozaminas ir chondroitino sulfatas, ne tik palengvina simptomus, bet ir tiesiogiai veikia skausmo ir sąnarių sustingimo priežastį.

Chirurginis skausmo sindromo gydymas

Sudėtingais atvejais vieno ar kelių sąnarių skausmo pašalinti iš karto neinvaziniais metodais neįmanoma. Tada pacientui rekomenduojama atlikti operaciją. Tai gali būti:

• artroskopinis debridementas – chirurgas padaro smulkius pjūvius ir per juos pašalina negyvus audinius iš sąnario ertmės; operacija apima modernios endoskopinės įrangos naudojimą;
• punkcija – specialia adata gydytojas pašalina iš sąnario susikaupusį skystį;
• periartikulinė osteotomija – siekdamas sumažinti apkrovą ir pagerinti pažeisto sąnario paslankumą, gydytojas dilduoja sąnarinius kaulus, kad jie suaugtų tam tikru kampu;
• endoprotezavimas yra labai rimta operacija, kuri naudojama tik tada, kai nebegalima atkurti sąnario, tada vietoj jo montuojamas protezas.

Koks sąnarių skausmo gydymo būdas konkrečiam pacientui skirtas, sprendžia gydytojas individualiai, atsižvelgdamas į amžių, ligos istoriją, simptomus ir kai kuriuos kitus veiksnius.

Prevencija

Norint išvengti sąnarių pažeidimų, reikia skirti maksimalų dėmesį tinkamai mitybai. Jūsų dienos racione turi būti visi reikalingi vitaminai ir mineralai. Reikėtų vengti greito maisto, apriboti mėsos vartojimą iki 2–3 kartų per savaitę ir pereiti prie žuvies patiekalų – tai teigiamai veikia raumenų ir kaulų sistemos veiklą.

Taip pat svarbu:

• neperšaldykite;
• vadovauti vidutiniškai aktyviam gyvenimo būdui;
• atsisakyti blogų įpročių;
• miegoti bent 8 valandas per dieną;
• reguliariai pasivaikščiokite gryname ore;
• venkite likti vienoje padėtyje ilgą laiką.

Jei atsiranda diskomfortas sąnaryje, turite atlikti tyrimą. Jei įtariate uždegiminį procesą, neturėtumėte savarankiškai gydytis.